žemė

Utena, Lithuania. November, 2011

Einu per suaižėjusią, sidabru pasipuošusią žemę.

Kūną perskrodžia šaltis, bet bent žinau, kad gyva.

Tirtu kaip tas šuo, laukiantis prie parduotuvės,

Žvelgiantis į mane angeliškomis akimis,

Kuriose nėra melo, apgaulės,

Dviprasmiškų minčių ir, dar blogiau, – tokių pat poelgių.

Kaip ir oro, tavęs nevaldau.

Nesirenku tik vieno, nes leidau sau turėti ir šaknis, ir sparnus.

Ne, nežinau, ką reiškia, kai griūna namai,

Tikiuosiu, niekada nesužinoti.

Karas kaip heroinas galingiesiems.

Nežinau to jausmo, kai gali valdyti kitų likimus.

Einu gatve tyliai ir stebiu šešėlius.

Ieškau artumos stotelės vienišumo kelyje.

Absorbuoju į save triukšmą, kad nespengtų ausyse nuo tylos.

Garsus, kurie hipnotizuoja, pasiglemžia mintis ir sielą.

Išsigandau meilės, galbūt todėl,

Kad tu man jos niekada nežadėjai.

September 2011, Ljubljana – March 2012, Trieste