Trieste, Italy. February 2013
Žadėjai, kad audra nurims,
Bet... vienas žvilgsnis ir viskas pradeda skrieti.
Tu tarsi pravažiuojantis traukinys ar praplaukiantis laivas –
Vieną dieną čia, kitą – nėra.
Stotelės susikerta ir vėl išsiskiria.
Tiesa atsiskleidžia –
Po atsakymų kyla dar daugiau klausimų.
Tu kaip kažkokia nesibaigianti audra man –
Vagi mintis ir jausmus
Tik nesidalini savaisiais.
Tu tarsi trūkstamas katalizatorius
Reikalingas, kad cheminė reakcija prasidėtų.
Pasakyk, kad manęs nesiilgi –
Sakei, kad meluotum pats sau labiau negu man.
Bėgai nuo savęs, pabėgai nuo manęs.
Buvo verta? Atsakyk pats.
Nesigailiu nieko. Ar nesigaili tu?
P.S. Žinau, kad visuomet busi šalia,
bet ar galėtum būti mano uostu?
February 2013, Trieste - Padova - Trieste
